You are currently browsing the category archive for the ‘Veltinis’ category.
Na va vasario vidurys ir jau galima pradėt svajot apie žolę, lapus ir gaivų vėją. Žieminių batų šiemet taip ir nesusipirkau, tad tą reikalą atidedam kitiems metams ir ruošiamės pavasariui. Šitą mano pavasario polėkį galit surasti Sulčiuje.
Keliauja visi į Kalėdų mugę.
Šiandien parodysiu kaip mane įkvepia pirmi spalvoti lapai ir pirmas skruostus bučiuojantis šaltukas. Visada mėgau gražų, sausą, vėsų rudenį. Jau paruošti kelionei į Kauną.
Pirma balta balta šventė mažutėlio gyvenime, kai atspėjam mažutėlio angelo sargo vardą…
Aš labai myliu ir žaviuosi savo baba. Ji vardu Adelė. Todėl labai myliu ir visas kitas Adeles, todėl ir vienos mano dukrytės krikšto vardas Adelė. Adelės labai švelnios, subtilios ir grakščios. Joms reikia nuostabių batukų, kad galėtų lengvai pleventi gyvenimo takeliu.
Štai tokie batukai gimė mažylei Adelei kurios iš tikro nepažįstu, bet linkiu kuo dideliausios sėkmės.
Pratęsiu burbulų temą. Mano burbuliuotos segės. Žieminės - lyg sniego gniūžtės ir vasarinės – lyg maži keisti kaktusiukai. O kai kuriose miega mažas mielas meškiukas.
Kaip minėjau mėgstu burbulus. Visad norėjau didelių auskarų, tačiau man nuo jų skaudėdavo ausis. Ir štai radau veltinį. Ir tai, kad iš jo galima daryti spalvotus, jaukius ir svarbiausia lengvus aksesuarus. Paskutinė mano meilė auskarai. Radusi įdomų karoliuką ar audinio atraižėlę iškart rezgasi mintys kaip jis susijungęs su veltinio burbuliukais transformuosis į auskarą.
