Esu Indrė. Šiandien esu laiminga trijų stebuklų mama. Jie mano tikrasis įkvėpimas ir gyvenimo variklis.  Esu pakvaišusi nuo apvalių daiktų: vilnos rutuliukų, sagų, taškuotų audinių, ir obuolius primenančių jaukių, sluoksniuotų rūbų.  Myliu knygas ir Meškas. Ypatingai Meškas. Tiesą pasakius aš ir nepamenu kada mano gyvenime atsirado meškos. Turbūt kai dar kūdikystėje gavau didelį (tuo metu matyt mano ūgio) žalią pliušinį meškiną. Deja jis buvo toks mylimas, kad mano ir mano pusbrolių kuriems jis atiteko po manęs meilės neatlaikė. Tikrai neturiu atsakymo į šitą klausimą. Man meškis ne šiaip žaislas, tai tiesiog vaikystės, svajonių, paslapčių, sapnų saugotojo simbolis. Ne šiaip interjero puošmena, greičiau toks viena koja gyvas padaras. Šiuo metu siuvu dviejų tipų meškius: vaikams ir ne vaikams.

Džiaugiuosi, kad šis pomėgis jau beveik šeimyninis, nes prie dažno aksesuaro kolekciniam meškiui prisideda ir mano vyras Irmantas.